Šventojo Sosto Spaudos salėje antradienio rytą buvo pristatytas 51-asis Tarptautinis eucharistinis kongresas, kuris ateinančių metų sausio 24-31 dienomis vyks Cebu mieste, Filipinuose. Spaudos konferencijoje kalbėjo Tarptautinių eucharistinių kongresų komiteto pirmininkas arkivysk. Piero Marini ir jo padėjėjas kun. Vittore Boccardi bei iš Filipinų šia proga atvykęs Cebu arkivyskupas Jose Palma.
Tarptautinių eucharistinių kongresų tradicija siekia devynioliktąjį amžių. Pirmasis buvo surengtas Prancūzijos Lilio mieste 1881 m. Nuo to laiko, maždaug reguliariais dvejų – trejų metų atstumais, išskyrus pasaulinių karų pertraukas, jie rengiami vis kitame mieste. Pirmieji septyni kongresai vyko Europos miestuose. Aštuntasis, surengtas 1893 m., vyko Jeruzalėje. Po to tris dešimtmečius Kongresai vyko Europoje. 28-sis kongresas, 1926 m. buvo surengtas Čikagoje. Nuo tada kongresai buvo rengiami buvo rengiami maždaug proporcingai visuose žemynuose. 33-sis kongresas, vykęs 1937 m. buvo surengtas Filipinų sostinėje Maniloje.
Dabar Tarptautinis eucharistinis kongresas vėl sugrįžta į Filipinus. Tokį sprendimą priėmė dar popiežius Benediktas XVI. Apie Cebu kaip būsimojo kongreso vietą, buvo pranešta 2012 m. vasarą Dubline uždarant 50-ąjį Tarptautinį eucharistinį kongresą.
Kodėl pasirinkti Filipinai? Visų pirma dėl geografinės padėties. Cebu miestas toli nuo Europos, bet jį per dvi valandas lėktuvu galima pasiekti iš Honkongo, Taivano, Vietnamo; nelabai toli ir Pietų Korėja, Japonija, o taipogi Indija, Australija. Antras svarbus aspektas yra tai, kad Filipinai yra viena iš dviejų (kartu su Rytų Timoru) Azijos šalių, kurių gyventojų dauguma yra katalikai. Katalikų Bažnyčiai priklauso apie 81% šalies gyventojų, kurių yra beveik 100 milijonų. Tad katalikų Filipinuose yra daugiau nei tokiose šalyse kaip Italija, Prancūzija, Ispanija ar Lenkija, o sąmoningų ir uolių katalikų ko gero daugiau ne visose minėtose šalyse kartu sudėjus.
Dar vienas svarbus aspektas renkantis Filipinų Cebu miestą būsimo Tarptautinio eucharistinio kongreso vieta buvo misijų dinamika visos Azijos mastu. Nors daugumoje Azijos šalių krikščionių bendruomenės mažos, tačiau beveik visur jos pasižymi gyvybingumu, beveik visos ne mažėja, bet auga. Azijos šalys niekada nepriklausė krikščioniškai civilizacijai – tokiai, kokią Europoje sukūrė imperatorius Konstantinas ir vėliau Karolis Didysis – kurioje dauguma tradicinių kultūros vertybių yra susiformavusios krikščionybės įtakoje, net jei su krikščionybe kaip religija nemažai europiečių šiandien jau savęs nesieja. Azijos krikščionys visada gyveno kitokioje kultūrinėje aplinkoje, dėl to skirtingos ir Azijos krikščionybės istorinės formos. Azijos krikščionys niekada savęs nesuvokė kaip priklausančius krikščioniškai visuomenei, bet kaip mažų misionieriškų židinių narius.
Filipinuose sausio mėnesį vyksiančiame Tarptautiniame eucharistiniame kongrese popiežiui Pranciškui atstovaus ir Kongreso atidarymo bei uždarymo Mišias aukos jo paskiras ypatingasis atstovas Mianmaro Jangono, buvusi Rangūno, arkivyskupas kard. Charles Maun Bo.
